Antradienis. Vėlyva popietė. Susitikome su Saulėlydžio komisijos pirmininku Valentinu Milakniu ir turėjome galimybę akis į akį užduoti kartais išties nepatogius klausimus (atsiprašome, jei buvome per daug drąsūs, bet juk Mykolas mums nuolat kartojo, kad nepraleistume tokių galimybių!) Tikrai buvo įdomu.
Trečiadienis. Aplankėme Spaudos tarnybą - čia sužinojome, kad valstybinis darbas - "nuobodžiausias, kokį tik galima rasti" :) Dalyvavome įteikiant antpečius Baltojoje salėje, o tada nukeliavome ten, kur ėjote jūs visi. Tad neišsiplėsim. Po to stebėjome "duoklę drakonui" (taip Steponavičius apibūdino duoklę žurnalistams :))
Ketvirtadienis. Greičiausiai įdomiausia ir darbingiausia diena. Pagaliau išties pamatėme tikrą Vyriausybės darbą - ko gero, toks ir buvo šio projekto tikslas. Taigi dalyvavome trijuose įtemptuose pasitarimuose: Ministro Pirmininko pasitarime dėl žemės išpirkimo valstybės reikmėms, Vyriausybės kanclerio pasitarime dėl krizių valdymo sistemos pokyčių ir Ministro Pirmininko patarėjo G. Kalinausko vadovaujamame pasitarime korupcijos klausimais. Ko gero, paskutinis buvo pats įdomiausias, bet jį teko palikti nė nesibaigus, nes skubėjome į ambasadorių suvažiavimą URM. Turbūt apie tai išsamiau papasakos URM stažuotojai. (Tiesa, prieš tai dar atvirai pabendravome su M. Majausku - va čia tai galim klausti, ko norim :))
Penktadienis. Dar vienas pasitarimas su Vyriausybės kancleriu dėl statutinių darbuotojų socialinių garantijų. Čia tai pamatėme. Emocijos. Ginčai. Sprendimai. Ir štai - sėdim priešais kompiuterį ir laukiam paskutiniosios - Ministro Pirmininko interviu LNK savaitės panoramai. Po to keliausime į projekto apratimą ir dar kartą visa tai papasakosime. Tik gal šiek tiek daugiau emocijų ir mažiau detalių.
Apibendrinimas. AČIŪ už galimybę sudalyvauti tokiame projekte. Tai tikrai puiki idėją, kurios negalima pamiršti ateityje. Daug kas pasikeičia, kai pamatai legendomis apipintą Vyriausybės valdymo aparatą iš arti. Viskas čia daug paprasčiau (o iš kitos pusės - kur kas sudėtingiau). Ačiū ir tiems, kas nepasivargino skirti mums poros valandų savo darbo laiko - mums tai buvo neįkainojama.
Pijus ir Unė
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą